Pilno grūdo duonos lazdelės

Šiandien kaip niekad pasižymiu didele neiškalba, norisi tylėti, nesiklausyti ir apskritai nieko nematyti. Nežinau, kas įtakoja tokią būseną, bet, regis, net noro ieškoti atsakymų nėra. Šiandien gyvenu savo tyliame pasaulyje, į kurį, deja, nekviečiamas net menkiausias saulės spindulėlis, kad ta tyla netyčia nebūtų sugriauta, ir kad man netektų pradėti aiškintis, kas kaip ir kodėl. Bet gi kartais taip gera nieko nesakyti, kasdienybė ir taip perkimšta viskuom, tad kodėl būtent šiandien nepadarius mažyčio išsivalymo ten, kur labai labai reikia?

Bet net ir tylint, paužkandžiauti vis tiek norisi, tad rekomenduoju skanias duonos lazdeles, kurias kartą gaminome mokykloje ir man jos labai patiko, nes man apskritai visų rūšių duonos lazdelės be galo patinka. Norint jų itin traškių, manau, galima po kepimo, dar karštoje orkaitėje (atidarytomis durelėmis) jas kiek padžiovinti.

Dariau pusę normos ir man gavosi tikrai nemažai lazdelių, tik kitą kartą jas kiek ploniau formuočiau, kad būtų traškesnės. 

Receptas iš mokyklinės knygos.

125 g margarino (minkšto)

75 g augalinių riebalų

45 g balto sauso vyno (ne pačio prabangiausio)

3.5 g smulkios druskos

75 g tarkuoto kieto sūrio (šį kartą nedėjau)

1 g raudonųjų pipirų

1 kiaušinio (pyliau 30 g kukurūzų aliejaus, nes vis dar pasninkas)

250 g pilno grūdo miltų

75 g paprastų kvietinių miltų

5 g kepimo miltelių

Įkaitiname orkaitę iki 180 C temperatūros.

Abiejų rūšių miltus kartu su kepimo milteliais išsijojame į dubenį. 

Kitame dubenyje sudedame visus likusius ingredientus ir išmaišome, kad viskas susijungtų. Tuomet beriame persijotus miltus (ne visus iš karto, kad lengviau išsimaišytų), subėrus paskutinius - galima tešlą minkyti rankomis, kad neliktų sausų miltų ir tešla taptų vientisa, elastinga. 

Suvyniojame tešlą į maistinę plėvelę ir dedame ją į šaldytuvą 10-15 minučių, kad kiek sutvirtėtų. 

Imame po mažą gabalėlį tešlos, ant švaraus stalviršio rankų pagalba "kočiojame" pailgas lazdeles.

Į platesnę gilią lėkštę pilame šalto vandens, į kitą - įvairių sėklų (turėjau mišinuką skirtą duonai). Iškočiotą norimo ilgio lazdelę keletai sekundžių, prilaikant pirštais už galų, panardiname į vandenį ir tada į sėklas. Dedame lazdeles į kepimo popieriumi išklotą skardą.

Kepame apie 15-20 min., priklausomai nuo lazdelių storio. Atvėsiname ant grotelių.

Mums šios lazdelės sekmadienio pietums buvo puikus užkandis su hummus pagardu, taip pat ir vienas buvo labai gardu pakramsnoti prieš pagrindinį patiekalą, kuris buvo menkė bei kažkas panašaus į bulvių košę su česnaku.

Beje, sekmadienį oficialiai atidarytas pasisėdėjimo kieme sezonas, kas labai džiugina :)

Šokoladinis pyragas (vegan)/ Νηστίσιμο brownies

Originaliame recepte šis pyragas buvo pavadintas brownie, bet aš jo nedrįstu taip pavadinti, todėl sakyčiau, kad tai tiesiog šokoladinis pyragas, kuris tinka tiems, kurie pasninkauja ar yra taip vadinami vegan maisto šalininkai, nes jame nėra kiaušinių, sviesto, pieno produktų. Eiga turbūt paprastesnė už bet kokį įsivaizduojamą pyragą. Išmaišiau dar prieš vidurnaktį, nes buvau paprašyta iškepti kokį desertą, kuris tiktų keliems pasninkaujantiems graikams, kurie tuo užsiima labai rimtai - jokios mėsos, žuvies, apskritai nieko, kas turi kraujo, jokių kiaušinių, pieno produktų. Žodžiu, valgiaraštis tikrai labai ribotas, bet net ir tokiais atvejais deserto norisi. Tad, kaip galiu pasakyti ne, kai manęs prašo. 

Nesinorėjo jokių pyragų, kurie čia labai populiarūs Gavėnios laikotarpiu tiesiog su aliejumi ir apelsinų sultimis, norėjosi kažko kito. Pirma idėja buvo kepti keksiukus su avižiniais dribsniais, bet galiausiai radau šį ala vegan brownie, kuris gavosi tikrai daug skanesnis, nei aš pati maniau, kad bus. 

Receptas iš All Recipes. Tik aš pridėjau dar 100 g lydyto juodojo šokolado, kad būtų stipresnis šokoladinis skonis ir tai tikrai pasiteisino :)
P.S. mano puodelis yra 150 ml, toks iš tradicinių servizų su lėkštutėmis, toks nedidukas puodelis :) Bet atitinkamai matuojant viską su didesniu puodeliu, gausime tiesiog didesnį kiekį tešlos.

• 2 puodeliai miltų
• 2 (aš naudojau 1.5) puodeliai cukraus
• 3/4 (naudojau 1/2) puodelio nesaldintos kakavos
• 1 arb. šaukšt. kepimo miltelių
• 0.5 arb. šaukšt. druskos
• 1 puodelis vandens (kamb. temperatūros)
• 3/4 puodelio aliejaus (bekvapio)
• 100 g lydyto juodojo šokolado (55 % kakavos)
• vanilės esencijos

Garų vonelėje išlydome šokoladą, atidedame į šoną, kad temperatūra pasiektų kambario temperatūrą. 

Miltus, kepimo miltelius ir kakavą išsijojame į didesnį dubenį. Suberiame cukrų, druską. Viską išmaišome, kad ingredientai susimaišytų.

Birių produktų centre padarome įdubą, ten supilame aliejų ir vandenį. Įlašiname vanilės esencijos. Viską gerai išmaišome, kad neliktų sausų ingredientų. Supilti atvėsintą lydytą šokoladą. Gerai, atsargiai išmaišyti. Supilti tešlą į aliejumi pateptą ir miltais pabarstytą skardą (dėl fakto, kad žmonės negali valgyti pieno produktų, netepiau sviestu, bet galima ir juo).

Kepti įkaitintoje 180 C orkaitėje apie 30-35 min., kol įdūrus-ištraukus medinį pagaliuką, jis liks sausas. 

Tad toks paprastutis, bet visai gardus pyragas, kuris, deja, brownies drėgmės visai neturi, tad ir negalėčiau jo taip pavadinti. Bet įvardijus jį kaip šokoladinį pyragą, šiuose rėmuose jis kuo puikiausiai tinka. Tad jei ir jūs turite tokių pasninkautojų, juos lengvai pamaloninsite šiuo desertu.

Laimės paieškos

Aaaa... sušukčiau visiems, jei mane girdėtų! Dingau iš eterio ilgą laiką - darbas, mokykla, laisvos akimirkos, traukiniai, autobusai, kamščiai... Visa tai šiomis dienomis mane persekioja, atrodo atsiribojau nuo visko ir judu tiesiog pirmyn, nes dairytis aplink net nespėju. Nespėju net su visais pasidžiaugti, kad pas mus oras vis gerėja, gražėja, pavasarinės sodo gėrybės vis plačiau užkariauja turgaus prekeivių prekystalius, vis maloniau tampa po jį vaikštinėti. Vakar grįžusi po darbo dar spėjau nubėgti į turgų - iš tiesų tai buvo pats puikiausias metas į jį keliauti, nes turgus ėjo į pabaigą, visi kainas buvo smagiai nuleidę, tad greit apibėgau, surinkau viską, ko norėjosi ir nusprendžiau, kad pats metas įsigyti prieš kelias savaites pradėjusių šmėžuoti šen bei ten BRAŠKIŲ! 

Kurių, beje, kaip paskutinė prekeivio klientė, gavau už nuostabiai žemą kainą, bet jau koks jų skonis ir aromatas! Iš karto sau pasakiau, prisiminusi praeitus metus, kad klaidos šiemet jau tikrai nepadarysiu, spėsiu pasidžiaugti braškėmis, išsivirsiu uogienės ar tiesiog užsišaldysiu, bet tikrai kažką su jomis padarysiu. Taip pat kepsiu tortą, jau visai netrukus (šypt) - patirtis rodo, kad jų sezonas taip nepastebimai prabėga, tad būtų gėda du metus iš eilės pražiopsoti tokią galimybę. Tokiais momentais pasidaro gaila, kad neturiu galimybės turėti savo sodo, kuriame, kaip kad vaikystėje, turėdavome braškių kada tik užsigeisdavome - patys šauniausi vasaros pusryčiai prieš mano akis - trintos su cukrumi braškės, batono riekelės ir pienas! Nuostabu! 

O rytoj man laisvadienis - nusprendžiau jį skirti rankų miklinimui ir pasitobulinti dalykuose, kuriuos šiandien bandžiau atlikti mokykloje ir jie nesigavo. Knygoje taip lengvai aprašytas darbas su karamele, bet net ir su mokytojo pagalba, nieko nesigavo. Niekis, mane pagavo užsispyrimas ir bandysiu tol, kol pavyks.

Taip pat šiuo metu baiginėju skaityti labai įdomią knygą - G.Rubin "Laimės projektas" ir nuo tada mano kelionės į darbą, iš jo, į mokyklą ir iš jos tapo daug įdomesnės ir trumpesnės, nes ši knyga mane užkabino nuo pat pradžios, joje randu daug įdomių, optimizmą keliančių minčių, idėjų, kurias taip norėtųsi ir pačiai pritaikyti, tad kai kurias tikrai bandau įtraukti į savo kasdienybę - laimė juk toks svarbus mums dalykas ar greičiau pojūtis, kad jei tu būsi laimingas, tai laimingesniais taps ir visi aplink tave, kai tu suvoksi, kas tau yra laimė, kas tau patinka, kas tave nuramina, kas tave traukia, gyvenimas taps tikrai lengvesnis ir ne toks niūrus, o man šiuo metu tai labai svarbu. 

Tad net ir nusivarius nuo kojų, aš užuot niurzgėjusi, kad ir vėl nespėjau normaliai pailsėti po darbo, o jau tuoj į mokyklą, tą atokvėpio valandėlę, kurią praleisčiau sėdėdama namie, aš praleidžiu eidama pėsčiomis namo, užuot laukusi troleibuso gerą pusvalandį ir tikrai be reikalo piktai niurzgėjusi ant neatvažiuojančio troleibuso vairuotojo, stengiuosi išblaškyti tokias mintis ir tiesiog mėgautis saule, šilta diena ir aktyvesniu poilsiu. 

Taip radau šalia namų nuostabų žalią žemės lopinėlį, nuo kurio atsiveria nuostabus vaizdas, ten taip ramu, ten radau du šunis, kurie vos parodžius jiems dėmesį, tampa tavo ištikimiausiais draugais ir visur tave lydi, o vaikai ten laido aitvarus - tikrai gražu! Į jį dabar dažnai užsuku, buvimas ten suteikia tokį gerą atsipalaidavimo ir vidinės pusiausvyros pojūtį, leidžia nebeskubėti, prisėsti ir tiesiog grožėtis. iš viršaus vaizdas tikrai mielesnis :)

Beje, tai mano 100-tasis įrašas :) Juhuu!!